Straipsnyje analizuojama austrų filosofo F. Brentano (1838–1917) filosofijos istorijos koncepcija. Jis kritikavo pozityvivistinį trijų stadijų dėsnį teigdamas, kad teologinis, metafizinis ir pozityvusis metodai filosofijoje ne tik seka vienas po kito, bet ir koegzistuoja. F. Brentano suformulavo filosofijos istorijos raidos schemą: išskiriami trys ciklai, kurie prasideda filosofijos pakilimu ir baigiasi nuosmukiu – tai antikinė, viduramžių ir naujųjų laikų filosofija. Kiekvieną šių ciklų sudaro keturios fazės: Pirmoji fazė – filosofijos pažangaus vystymosi laikotarpis, kuriam būdingas glaudus ryšys su gamtotyra, bent dalinis pozityviojo metodo taikymas filosofinėms problemoms spręsti, gryno ir stipraus teorinio intereso egzistavimas. Po šio...